Kodėl JAV nusprendė pradėti puolimą prieš Iraną?
Jungtinių Valstijų ir Izraelio sprendimas pradėti puolimą prieš Iraną šiuo metu kyla dėl strateginių sumetimų suartėjimo, kurį pirmiausia lėmė neišvengiamas proveržis branduolinių klausimų srityje, nerimas dėl geostrateginio saugumo, ambicijos keisti režimą ir vidaus politinės darbotvarkės.
1. Tiesioginė kibirkštis: Irano branduolinė programa artėja prie „ginklų lygio“ slenksčio
Jungtinės Valstijos Irano branduolinę veiklą laiko nepažeidžiama saugumo raudona linija. 2026 m. pradžioje Irano prisodrinto urano koncentracija viršijo 60 %, priartėjo prie 90 % branduoliniams ginklams reikalingo lygio lygio, tuo pačiu labai apribodama Tarptautinės atominės energijos agentūros tikrinimo instituciją, todėl jo branduoliniai objektai tapo „juodąja dėže“. Nepaisant trijų netiesioginių JAV ir Irano derybų vasarį, kai JAV reikalavo išmontuoti pagrindinius branduolinius objektus, tokius kaip Fordow ir Natanz, ir perduoti prisodrintą uraną JAV, Iranas kategoriškai atsisakė. Po derybų žlugimo JAV padarė išvadą, kad diplomatinėmis priemonėmis negalima sutrukdyti Iranui įsigyti branduolinių ginklų, todėl ėmėsi karinių veiksmų, kad „fiziškai pašalintų“ savo branduolinius pajėgumus.
II. Gili strategija: Artimųjų Rytų tvarkos pertvarkymas ir Irano regioninės įtakos apribojimas
Iranas jau seniai remia „pasipriešinimo ašies“ grupes, tokias kaip „Hamas“, „Hezbollah“ ir „Huthis“, kurias Izraelis laiko grėsme išlikimui. Pastaraisiais metais, nepaisant sunkių smūgių šiam tinklui, JAV tebėra susirūpinęs, kad Iranas siekia konsoliduoti šiitų pajėgas pasitelkdamas branduolinį atgrasymą, mesdamas iššūkį savo dominavimui Artimuosiuose Rytuose. Šis smūgis nukreiptas ne tik į branduolinius objektus, bet ir į pagrindinius tikslus, pvz., raketų paleidimo vietas ir Revoliucinės gvardijos valdymo centrus, siekiant sistemingai silpninti Irano karinius ir geopolitinius projekcijos pajėgumus.
3. Pagrindinė galimybė: žvalgybos proveržis ir „strateginio lango“ atidarymas
Buvo atskleista, kad JAV žvalgybos sistema bendradarbiavo su Irano viešai neatskleista informacija, siekdama tiksliai nustatyti laikiną Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Khamenei buvimo vietą, todėl vasario 28 d. Be to, JAV mano, kad dabartinė akimirka yra „kartą-per-am{8}}“ galimybė išspręsti Irano problemą: dėl dažnų ekonominių sankcijų kilo vidaus protestai, žlugo išorinis sąjungininkės Sirijos režimas, o Irano gynybos sistemoje atsirado įtrūkimų, dėl kurių jis atsidūrė sunkiai pažeidžiamoje vidinėje ir išorinėje pažeidžiamoje būsenoje.
IV. Vidaus politikos ir sąjungininkų spaudimo postūmis
2026 m. yra vidurio kadencijos rinkimų metai Jungtinėse Valstijose, o griežta pozicija Irano atžvilgiu padeda sustiprinti konservatyvių rinkėjų paramą ir sustiprina vyriausybės patikimumą diplomatijos ir saugumo srityje. Tuo tarpu Izraelis jau seniai pasisako už „pirmąjį smūgį“, baimindamasis, kad derybomis nepavyks pašalinti grėsmių, taip aktyviai skatindamas ir dalyvaudamas šioje bendroje operacijoje, sukurdamas de facto „sąjungininkų pagrobimo“ efektą.
